Apibrėžimas ir taikymo sritys
Grąžinamoji subsidija
2014-2020 m. finansavimo perspektyvoje pradėta taikyti nauja, iki šiol Lietuvoje netaikyta finansavimo forma – grąžinamoji subsidija. Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. 1303/2013 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas) 66 str. grąžinamoji subsidija yra įvardijama kaip viena iš paramos formų greta subsidijų, apdovanojimų ir finansinių priemonių. Bendrųjų nuostatų reglamente nėra pateikiamas grąžinamosios subsidijos apibrėžimas, tačiau Europos Komisija parengė gaires, kuriose yra plačiau paaiškinamos grąžinamosios subsidijos kaip atskiros finansavimo formos ypatumai bei taikymo galimybės[1]. Remiantis gairėmis dėl grąžinamosios subsidijos, nors pagal grąžinamąją subsidiją skirta parama ar jos dalis turi būti grąžinta paramą suteikusiai įstaigai, savo turiniu grąžinamoji subsidija labiau primena subsidiją, o ne finansines priemones, nes grąžinamajai subsidijai kaip ir subsidijai taikomi Bendrojo reglamento 67-69 straipsniai dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo, netiesioginių išlaidų ir specialiųjų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklių.
Nacionaliniuose teisės aktuose grąžinamoji subsidija yra apibrėžiama kaip projekto finansavimo forma, kai projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti[2].
Taikymo sritys
Grąžinamoji subsidija taikytina tuose sektoriuose, į kuriuos investuojant yra gaunama grąža, kuri yra sąlyga per grąžinamąją subsidiją skirtai paramai ar jos daliai grąžinti. Grąžinamoji subsidija bus taikoma energetikos sektoriuje atnaujinant centrinės valdžios viešuosius pastatus. Projektai, kurie įgyvendina perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos veiklas, ypač investicijos į energijos efektyvumą ir atsinaujinančius energijos išteklius visų pirma sukuria finansinę ir ekonominę grąžą per patirtus sutaupymus, tačiau taip pat užtikrina produktyvesnį turtą, energijos saugą, darbo vietų kūrimą bei gyvenimo kokybės gerėjimą[3].
Grąžinamoji subsidija taip pat gali būti taikoma investuojant ir į šias sritis:
- mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklas, kurios sėkmės atveju generuotų pajamas, iš kurių būtų grąžinama visa arba dalis per grąžinamąją subsidiją skirtos paramos. Europos Komisija mokslinių tyrimų ir plėtros projektus taip pat išskiria kaip vieną iš grąžinamosios subsidijos taikymo sričių, taip projekto rezultatus tiesiogiai susiejant su grąžintinų lėšų dydžiu[4];
- užimtumo rėmimo veiklas, įskaitant jaunimo integracijos į darbo rinką, taip pat nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą. Investicijos į šias sritis taip pat galėtų generuoti pajamas ir būti grąžinamosios subsidijos taikymo objektu;
- mokymosi visą gyvenimą, švietimo ir mokslo infrastruktūros gerinimo veiklas;
- kaip motyvacinė paramos teikimo schema, siekiant paskatinti paramos gavėjus projektu pasiekti kuo geresnių rezultatų. Tokia schema remtųsi principu „kuo geresni rezultatai, tuo mažiau grąžini“[5].
Kadangi detalesnės analizės dėl grąžinamosios subsidijos taikymo remiant investicijas į aukščiau paminėtus sektorius nėra atlikta, tolesniuose skyriuose bus apsiribojama tik grąžinamosios subsidijos taikymo remiant investicijas į energijos efektyvumo didinimą aprašymu.
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra
Gedimino pr. 18 / Jogailos g. 2, LT-01103 Vilnius, Lietuva
Juridinio asmens kodas 303039520
Tel. (8 5) 203 4977, faks. (8 5) 203 4986
